Gandai sako, kad didžiausias „Oracle“ indėlis į nemokamą programinę įrangą turėjo taip supykdyti didelę dalį „OpenOffice“ kūrėjų. IRŠie, nepasitikėdami įmonės ketinimais, nusprendė sukurti savo projektą.
Mes galime valandų valandas ginčytis, ar „The Gimp“ yra „Photoshop“ alternatyva, ar koks nors „Linux“ platinimas yra geresnis nei „Windows“. Tačiau 2009 m. Niekas sveiku protu nebūtų pasakęs, kad „OpenOffice“ yra tinkama alternatyva „Microsoft Office“.. Tiesą sakant, dauguma „Linux“ platinimų buvo su šiek tiek patobulinta versija, vadinama „OpenOffice Go“, ir jie į savo saugyklas (bent jau „Ubuntu“) įtraukė „Microsoft Office“ failų formatų, veikiančių „Wine“, skaitytuvą.
Viskas pasikeitė, kai Kūrėjų grupė nusprendė sukurti savarankišką projektą sujungdami „OpenOffice“ ir „OpenOffice Go“ kodus, taip sukurdami „LibreOffic“.ir. Tuo pačiu metu jie sudarė subjektą, kuris garantavo projekto finansavimą ir tęstinumą. Dokumentų fondas.
Aš asmeniškai nemėgstu kalbėti apie nemokamą programinę įrangą, kalbant apie A, kaip alternatyvą B. Taip pat neakcentuoju filosofinių nemokamų licencijų privalumų. Manau, kad jei negalite naudoti pačios programos funkcijų, kad ją rekomenduotumėte, tai ji neverta rekomendacijos. Gebėjimas skaityti ir modifikuoti kodą neturi reikšmės, jei nesate programuotojas, mokėti išsaugoti savo dokumentus žinant, kad galimybė prie jų prieiti ateityje nepriklauso nuo įmonės užgaidų.
Gimsta žvaigždė
To, ką šiandien žinome kaip „LibreOffice“, kilmė hAtsekime juos dar aštuntajame dešimtmetyje, kai vokiečių programuotojas, vardu Marco Börries, sukūrė namų kompiuterių ir MS-DOS teksto procesorių, pavadintą „StarWriter“.. Tada jis įkūrė „Star Division“. Tada buvo pridėta skaičiuoklė ir piešimo programa, taigi trijulė buvo parduota pavadinimu „StarOffice“. Antroji rinkinio versija jau turėjo ir „Mac“.
Praėjus keleriems metams techninės įrangos gamintojas, vadinamas „Sun Microsystem“, nusipirko įmonę iš „Börries“. Sun neturėjo tradicijos platinti tokią programinę įrangą ir kai kurie mano, kad jiems buvo pigiau įsigyti programinę įrangą kuriančią bendrovę nei mokėti „Microsoft“ ko jis paprašė licencijų savo tūkstančiams darbuotojų.
Tai nėra taip toli gražu, kaip atrodo, kai į tai atsižvelgi 2000 m. įmonė leido nemokamai atsisiųsti „StarOffice 5.2“ ir platino ją kompaktiniuose diskuose, kurie buvo įsigyti žurnaluose.
Keletą metų anksčiau „Netscape Communications“, negalėdama konkuruoti su „Microsoft“, Buvau nusprendęs išleisti „Netscape“ naršyklės šaltinio kodą. Tai buvo naršyklės, kurią šiandien žinome kaip „Firefox“, pagrindas.
Saulė nusprendė eiti tuo pačiu keliu ir ji išleido „StarOffice“ kodą 2000 metais. Po dvejų metų pasirodė „OpenOffice.org 1.0“.
2005 m. Atnešė mums 2.0 versiją ir naują failo formatą. Atviro dokumento formatas (ODF). Idėja buvo ta, kad dokumentus, sukurtus naudojant „OpenOffice“, galėjo perskaityti bet kuri kita programa, užtikrindama, kad su jais visada būtų galima susipažinti.
Šiandien net „Microsoft Office“ palaiko ODF formatą ir tuo pačiu kiekviena nauja „LibreOfice“ versija pagerina savųjų to biuro programų rinkinio palaikymą.
Kas slypi kode. Dokumentų fondo vaidmuo
„LibreOffice“ projektas yra „The Document Foundation“. TDF buvo sukurtas kaip labdaros fondas pagal Vokietijos įstatymus. Subjektas gali dalyvauti tiek asmenys, tiek įmonės ir valstybės.
Savo misijos pranešime sakoma
Dokumentų fondo misija yra palengvinti „LibreOffice“ bendruomenės evoliuciją į naują, atvirą, nepriklausomą ir meritokratinę organizaciją. Nepriklausomas fondas tinkamai atspindi mūsų bendradarbių, vartotojų ir rėmėjų vertybes, leidžiantį veikti efektyviau, efektyviau ir skaidriau. TDF apsaugos ankstesnes investicijas, remdamasis pirmojo dešimtmečio pasiekimais naudodamasis „OpenOffice.org“, skatins aktyvų dalyvavimą bendruomenėje ir koordinuos veiklą visoje bendruomenėje.