Vien su juo „Compiz“ klausymasis gali sukelti daugelio mūsų nostalgiją ir daugiausia tiems, kurie įžengė į „Linux“ pasaulį ir pradėjo tyrinėti bei modifikuoti savo darbalaukius su tais puikiais „Compiz“ efektais.
Iš serverio aktyviai paleisti į „Linux“ 10.04 versijos „Ubuntu“ ir iš ten savo kompiuteriuose turėjau įvairių GNU / Linux sistemų nenustodamas jų naudoti.
Tais metais jis buvo sensacija forumuose ir tinklaraščiai Parodykite darbalaukio aplinką naudodami „Compiz“ efektus.
Bėgant metams daugeliui „Linux“ aplinkų ir paskirstymų kilo problemų su „Compiz“ suderinamumu.
Senosios mokyklos nostalgija
Tuo tarpu nuo Ubuntu 11.04 (tai buvo „Gnome“ perėjimas į „Vienybę“) į 17.04 (paskutinė versija su „Unity“, prieš grįžtant į „Gnome“) pagal numatytuosius nustatymus buvo „Compiz“ langų tvarkyklė, o „Unity“ darbalaukis buvo įdiegtas kaip „Compiz“ įskiepis (po nejudančio Qml prievado).
Y dabar kūrėjas kuri buvo „Compiz“ projekto dalis, vėl dirba su projektu.
Samas Spislbury Ilgą laiką jis buvo pagrindinis „Compiz“ projekto kūrėjas, o „Canonical“ 2010 m. Netgi jį pasamdė tęsti darbą.
„Compiz“ jau seniai naudojamas „Ubuntu“ kaip langų tvarkyklė, tačiau ryšium su perėjimu prie „GNOME Shell“ iš „Ubuntu 17.10“ buvo nuspręsta jo atsisakyti.
„Compiz“ efektai buvo reguliariai rodomi „YouTube“ vaizdo įrašuose, kur „Linux“ vartotojai rodė savo stalinius kompiuterius su „Compiz“ animacijomis kartu su kitomis išvaizdos modifikacijomis ir kur dauguma dalijosi savo nustatymais.
Nors šiandien tai nebėra įprasta, galbūt dėl to, kad darbo stalas yra labai apkrautas senoviniais elementais.
Be to, „Compiz“ kompozitoriui kilo problemų, nes, pavyzdžiui, „Ubuntu“ jie turi „Mutter“, kuris yra labai efektyvus tuo, ką daro, trūksta pažangių efektų ir animacijų, kurias siūlė „Compiz“.
Libanimacija, „Compiz“ atgimimas
Čia ateina buvęs „Compiz“ kūrėjas Samas Spilsbury. ir jos naują langų animacijos biblioteką.
„Libanimacijos“ projektas siekia įdiegti netikrus langus ir kitus „Linux“ darbalaukio efektus modernus tokiu būdu, kuris leidžia trečiųjų šalių langų valdytojams juos naudoti.
Libanimacijos biblioteka, kuria dirbo Samas Spilsbury irJis sukurtas naudoti programoms, parašytoms C ++, su sąsaja, parašyta C ++.
Tokiu būdu biblioteka, kurioje dirbote, yra suderinama su „GNOME Shell“ ir leidžia ją naudoti tiesiogiai žiniatinklio programose.
Tokiu būdu visos animacijos, kurias mes atsimename iš „Compiz“, per kurį laiką gali būti atnaujintos „Linux“.
Mes kalbame apie langų animacijas, tokias kaip priartinimas, atšokimas, skaidrių judėjimas, be kitų, tuo metu buvusių populiariausių.
„Laikui bėgant bus pridėta daugiau animacijų“, - rašo Samas tinklaraščio įraše.
"Tikiuosi, kad biblioteka yra naudinga kitų kompozitorių ar programų autoriams ir padeda išsaugoti kai kurias magiškiausias" Compiz "dalis, nes pati technologija pasiekia pažangą."
Svarbu pažymėti, kad tai nėra tiesioginis „Compiz“ pakaitalas, taip pat tai nėra projektas, bandantis atkurti visas jo funkcijas.
En libanimacija, „scenos grafikos atvaizdavimo ar valdymo“ aspektas nėra tvarkomas.
Bet gali teikia būtinas funkcijas kitiems administratoriams ir langų kompozitoriai, pavyzdžiui, „Mutter“, kad galėtų juo naudotis.
Samas žino, ką daro - jis buvo ne tik pagrindinis „Compiz“ kūrėjas, bet netgi „Canonical“ buvo pasamdytas dirbti su juo ir paskui „Unity“ darbalaukio papildiniu.
Galiausiai, jūs tiesiog turite pamatyti, kaip ši biblioteka yra kuriama, ir palaukti jos integracijos skirtingiems „Linux“ paskirstymams.
Tikimės, kad viskas gerai, Gnome nebėra toks pat kaip ir anksčiau, ir ne į gerą, o į blogąją pusę. Šiais laikais jis yra per daug modulinis su daugybe funkcijų, tačiau pridedamas per plėtinius, kurie prideda daugiau svorio jau perdėtai. „Compiz Fusion“ teks spręsti ne tik „Gnome Shell“ veikimo sutrikimus, bet ir suderinti su kiekvienu jo plėtiniu. Jei projekto nepriims „Gnome“ komanda, bus daug avarijų ir mamos pokalbių, atsižvelgiant į tų bibliotekų struktūrinius komponentus.
Na, aš jums sakau, kad „Linux Mint 18. 3“ ir „19“, kuriuos įdiegiau dviejuose kompiuteriuose, vis dar turiu „COMPIZ“ kaip „Windows“ valdytoją, kai juos aktyvuoju bet kuriame iš jų, jis veikia teisingai.
Ši pastaba man leidžia suprasti, kad jei neveikia „Ubuntu“, neveikia kitose vietose (kad ir kokia būtų programa)
Aparatinė įranga ateina į žaidimą bent jau mano kompiuteriuose. Aš negalėjau paleisti „Compiz“ dėl problemų, susijusių su kompozitoriaus naudojimo mano naudojama darbalaukio aplinka, aš visada turiu tą pačią problemą.
labas, Viljamsai, prieš daugelį metų aš nustojau naudoti „Linux“, kad patektum į „Microsoft“ pasaulį, jei išvengsiu komentaro man daug, aš esu gana vidutinis vartotojas ir tiesa ta, kad aš nelabai laisvai naudoju konsolę ir visa kita, bet ar galėtum man pasakyti, ar vis dar gali paleisti „Compiz“ mėtoje? Mano brolis man rekomendavo mėtų, todėl noriu išbandyti, kaip sekasi.