„Arch Linux 2017“ diegimo vadovas

Aš atnaujinau „Arch Linux“ diegimo vadovas Šiais 2017 m., Taigi pokyčių yra nedaug, procesas išlieka tas pats. Aš nusprendžiau paaiškinti „dualboot“ su „Windows“ kai kurių prašymu, taip pat diegimas virtualioje mašinoje.

„Arch Linux“ yra GNU / Linux platinimas sukurtas i686 ir x86-64 sistemoms, remiantis riedėjimo atleidimo modeliu: (vienas diegimas, nėra „naujų versijų“, tik atnaujinimai), siūlanti naujausias stabilias daugumos programinės įrangos versijas. Nors daugelis žmonių mano, kad tai skirta pažengusiems žmonėms, tiesa, kad ne visi gali ją įdiegti naudodami „Wiki“ ar bet kurį panašų į šį diegimo vadovą.

Šis vadovas yra pagrįstas:

• Versija: 2017.10.01
• Branduolys: 4.13.3

Būtinos sąlygos.

Jei ketinate diegti iš virtualios mašinos, žinokite, kaip ją sukonfigūruoti ir kaip paleisti ISO.

• Žinokite, kaip įrašyti iso į CD / DVD ar USB
• Žinokite, kokią aparatūrą turi jūsų kompiuteris (klaviatūros tipas, vaizdo plokštė, procesoriaus architektūra, kiek vietos standžiajame diske)
• Konfigūruokite savo BIOS, kad paleistumėte kompaktinius diskus / DVD ar USB, kur turite „Arch Linux“
• Jauskitės, kaip įdiegti distro
• Ir visų pirma kantrybė daug kantrybės

Dėmesio: Jei pirmą kartą ketinate įdiegti šią operacinę sistemą ir neturite ankstesnių žinių apie „Linux“, rekomenduoju 2 dalykus:

1.- Geriausia jums būtų tai, kad jūs atliktumėte diegimą iš virtualios mašinos, tokios kaip „VirtualBox“ ar „VMware“, kad po truputį pradėtumėte įsijungti ir būtumėte tikri, kad nieko nenutiks, nes esate virtualioje mašinoje.

2.- Jei ketinate įdiegti „Arch Linux“ kaip vieną sistemą savo kompiuteryje, pasidarykite svarbiausių failų atsarginę kopiją ir turėkite CD / DVD ar dabartinės sistemos paketą, nes jei neatliksite diegimo laišką arba jei diegimas nebaigtas ir viską prarasite.

Atsisiųskite „Arch Linux“ ir paruoškite diegimo laikmeną

Pirmas žingsnis, norint įdiegti „Arch Liunx“ mūsų komandoje, bus atsisiųskite „Arch Linux 2017 iso“ Aš rekomenduoju atsisiųsti per srautas arba „Magneto“ nuoroda.

CD / DVD diegimo laikmenos

• „Windows“: mes galime sudeginti izo su „Imgburn“, „UltraISO“, „Ner“arba bet kuri kita programa net ir be jų sistemoje „Windows 7“ ir vėliau suteikia mums galimybę dešiniuoju pelės mygtuku spustelėti ISO.
• „Linux“: jie gali naudoti ypač tą, kuri pateikiama su grafine aplinka, tarp jų yra: Brasero, k3b ir Xfburn.

USB diegimo laikmena

• „Windows“: gali naudokite „Universal USB Installer“ arba „LinuxLive USB Creator“abu yra lengva naudoti.

„Linux“: galimybė Rekomenduojama naudoti komandą dd:

dd bs=4M if=/ruta/a/archlinux.iso of=/dev/sdx

Įkelkite USB / CD „Arch Linux“

Įkrovos ekrane jis mums parodys tik šiuos dalykus turite pasirinkti architektūrą, atitinkančią mūsų procesorių.

Jis pradės krauti viską, kas būtina, ir pasirodys terminalo režimu.

Buvimas šiame ekrane pradėsime nuo diegimo. Pagal numatytuosius nustatymus „Arch Linux“ turi anglų kalbą, mūsų atveju bus rekomenduojama ją pateikti ispanų kalba.

Įdėkite klaviatūrą ispanų kalba.

loadkeys la-latin1

Pertvarų kūrimas

„Arch Linux“ turi defektą naudojant šias priemones disko valdymui: cfdisk, cgdisk, fdisk. Labiausiai variantas rekomenduojama naudoti: cfdisk.

Šie veiksmai atliekami tuo atveju, jei įdiegiate „Arch Linux“ kaip vienintelę sistemą mūsų kompiuteryje, jei diegiate kartu su kita „Linux“ sistema, turėsime praleisti BOOT skaidinio kūrimą ir GRUB diegimą.

Jei „Arch Linux“ turi būti įdiegtas kartu su „Windows“, turite būti atsargūs ir neištrinti „mbr“ skaidinio, jei negalėtumėte prarasti prieigos prie „Windows“.

Instrukcijos Dual BOOT Windows ir Arch Arch.

Solo turėsite išjungti parinktį „Secure BOOT“ jūsų BIOS. Neklauskite manęs, kur jis yra, nes BIOS versijos ir prekės ženklai yra įvairūs, tačiau jį lengva rasti tarp BIOS parinkčių.

Teks pakeisti kietojo disko dydįNorint suteikti „Arch Linux“ vietos, rekomenduojama palikti bent 40 GB vietos.

Dabar mes toliau vykdysime pirmuosius mokymo programos veiksmus, kol pasieksime cfdisk naudojimą.

Turėsime atpažinti pertvaras „Windows“ ir „mbr“, taip pat erdvė, kurią ketiname suteikti „Arch Linux“. Mbr visada bus pirmajame skaidinyje, tada Windows skaidinys bus ntfs, mano atveju (dev / sdb2), o laisva vieta mus pažymės kaip laisvą vietą.

• UEFI: čia turėtumėte atkreipti dėmesį nuo pirmas skaidinys visada turi būti skirtas EFI įkrovai, taigi paprastai čia yra „Windows“ įkrovos failas.

$ESP/Microsoft/BOOT/BOOTmgfw.efi

Taigi tik turėsite sukurti aplanką aplanke $ ESP / kaip "BOOT". Dabar galime tęsti pamoką, pabaigoje pereisime prie pamokos pabaigos, kur paliksiu komandas pridėti „Windows“ prie „Arch Linux“ GRUB.

Mes kuriame 4 skaidinius:

1. / BOOT: Šis skaidinys bus skirtas GRUB. (tiems, kurie turi UEFI, tai nėra būtina, reikia sukurti tik BOOT aplanką šiame skaidinyje)
2. / (root): Šiam skaidiniui rekomenduojama turėti 15 Gb, jame bus visi mūsų failai.
3. / namai: kur bus saugomi mūsų dokumentai, nuotraukos, vaizdo įrašai ir kt., todėl rekomenduojama priskirti didžiausią dydį.
4. Sukeisti: Šis skaidinys skirtas „virtualiai“ atminčiai skirti, jei RAM yra mažiau nei 2 GB. Nerekomenduojama naudoti apsikeitimo su daugiau nei 2Gb RAM.

• Kompiuteriuose, turinčiuose RAM atmintį iki 1 gigos, SWAP turėtų būti toks pat didelis kaip RAM.
• 2 GB SWAP turėtų būti perpus mažesnė nei RAM.

Naudojant cfdisk, komandų seka bus: Nauja »Pirminė | Logiška »Dydis (MB)» Pradžia.

Dvi detalės, į kurias reikia atsižvelgti: Jei skaidinys pasirinktas kaip „Swap“, eikite į parinktį „Type“ ir sąraše pasirinkite 82 („Linux Swap“).

Jei skaidinys pasirinktas kaip / BOOT, pasirinkite parinktį „bootable“.

Baigus skaidymą, išsaugosime pakeitimus naudodami „Rašyti“ ir patvirtinsime parašydami „Taip“, kai tai bus padaryta, kelio atgal nebebus, o visi atlikti pakeitimai bus įrašyti.

Norėdami išeiti, pasirinkite „Baigti“. Dabar mes ir toliau formuosime sukurtas skaidinius, todėl patartina žinoti, kuris kelias yra skaidinių paskirties vieta. Pradėsime nuo BOOT skaidinio formatavimo:

mkfs -t ext2 /dev/sda1

Šaknies skyriui:

mkfs -t ext4 /dev/sda2

Už / namo:

mkfs -t ext4 /dev/sda3

Norėdami formatuoti „Swap“, naudokite komandą „mkswap“:

mkswap /dev/sda4

Belieka suaktyvinti „Swap“ su:

swapon /dev/sda4

Pertvarų pritvirtinimas prie sistemos: Pirmiausia sumontuojame / en / mnt skaidinį:

mount /dev/sda2 /mnt

Mes kuriame kitų / mnt viduje esančių skaidinių katalogus:

mkdir /mnt/BOOT

mkdir /mnt/home 

Mes montuojame atitinkamas pertvaras:

mount /dev/sda1 /mnt/BOOT mount /dev/sda3 /mnt/home

„Arch Linux“ prijungimas prie interneto („wifi“)

Jei mes naudojame nešiojamąjį kompiuterį ir neturime tinklo kabelio, norint atlikti diegimą būtina prijungti sistemą prie tinklo. Tai turės būti padaryta naudojant komandą:

wifi-menu

Po to mes patikrinsime mūsų ryšį su:

ping -c 3 www.google.com

„Arch Linux“ diegimas

Pradėsime nuo šios komandos:

pacstrap /mnt base base-devel

Be to, jei ir toliau naudosime WIFI, mums reikės šios paramos vėliau:

pacstrap /mnt netctl wpa_supplicant dialog

Baigę įdiegti pagrindinę sistemą, mes tęsime „Grub“:

pacstrap /mnt grub-bios

Mes pridėsime Tinklo valdytojo palaikymas:

pacstrap /mnt networkmanager

Neprivalomas žingsnis: pridėkite palaikymą prie mūsų jutiklinės planšetės (jei turite nešiojamąjį kompiuterį).

pacstrap /mnt xf86-input-synaptics

Įdiegiamas GRUB įkroviklis

pacstrap /mnt grub-bios

Sistemos konfigūravimas

Šiame žingsnyje atliksime įvairius savo sistemos konfigūravimo veiksmus. Pirmas, sugeneruosime fstab failą su:

genfstab -p /mnt /mnt/etc/fstab

Kitus konfigūracijos veiksmus atliksime naujai įdiegtoje sistemoje:

arch-chroot /mnt

Turime nustatykite mūsų pagrindinio kompiuterio vardo pavadinimą / etc / hostname. Pavyzdžiui:

localhostecho 'NOMBRE_DEL_HOST /etc/hostname

Dabar sukuriame simbolinę nuorodą (symlink) iš / etc / localtime į / usr / share / zoneinfo // (pakeisti pagal jūsų geografinę vietą). Pavyzdžiui, Meksikoje:

ln -s /usr/share/zoneinfo/America/Mexico_City /etc/localtime

Nustatykite valandas mūsų rajone.

• España "

ln -sf /usr/share/zoneinfo/Europe/Madrid /etc/localtime

• Meksika

ln -s /usr/share/zoneinfo/America/Mexico_City /etc/localtime

• Gvatemala

ln -sf /usr/share/zoneinfo/America/Buenos_Aires /etc/localtime

• Kolumbija

ln -sf /usr/share/zoneinfo/America/Bogota /etc/localtime

• Ekvadoras

ln -sf /usr/share/zoneinfo/America/Guayaquil /etc/localtime

• Peru

ln -sf /usr/share/zoneinfo/America/Lima /etc/localtime

• Čilė

ln -sf /usr/share/zoneinfo/America/Santiago /etc/localtime

• Gvatemala

ln -sf /usr/share/zoneinfo/America/Guatemala /etc/localtime

• Salvadoras

ln -sf /usr/share/zoneinfo/America/El_Salvador /etc/localtime 

• Bolivija

ln -sf usr/share/zoneinfo/America/La_Paz /etc/localtime

• Paragvajus

ln -sf usr/share/zoneinfo/posix/America/Asuncion /etc/localtime

• Urugvajus

ln -sf usr/share/zoneinfo/America/Montevideo /etc/localtime

• Nikaragva

ln -sf usr/share/zoneinfo/posix/America/Managua /etc/localtime

• Dominikos

ln -sf usr/share/zoneinfo/America/Santo_Domingo /etc/localtime

• Venesuela

ln -sf /usr/share/zoneinfo/America/Caracas /etc/localtime

Nustatykite lokalizacijos nuostatas redaguodami failą /etc/locale.conf, pavyzdžiui, Meksikoje:

echo 'es_MX.UTF-8 UTF-8 /etc/locale.gen echo 'LANG=es_ES.UTF-8 /etc/locale.conf

• España "

LANG=es_ES.UTF-8 

• Argentina

LANG=es_AR.UTF-8

• Kolumbija

LANG=es_CO.UTF-8 

• Ekvadoras

LANG=es_EC.UTF-8 

• Peru

LANG=es_PE.UTF-8 

• Čilė

LANG=es_CL.UTF-8 

• Gvatemala

LANG=es_GT.UTF-8 

• Salvadoras

LANG=es_SV.UTF-8 

• Bolivija

LANG=es_BO.UTF-8 

• Paragvajus

LANG=es_PY.UTF-8

• Urugvajus

LANG=es_UY.UTF-8

• Nikaragva

LANG=es_NI.UTF-8

• Dominikos Respublika

LANG=es_DO.UTF-8

• Venesuela

LANG=es_VE.UTF-8

Panašiai faile /etc/locale.gen turime nepaisyti komentarų (pašalinkite „#“ eilutės pradžioje) savo vietą, pavyzdžiui:

#es_HN ISO-8859-1 es_MX.UTF-8 UTF-8 #es_MX ISO-8859-1

Taigi dabar galime sugeneruokite savo vietą su:

locale-gen

Negalime nepamiršti fakto, kad aukščiau išvardyti dalykai nenustato klaviatūros išdėstymo (tai padarėme dabartiniam seansui / su „loadkeys“ 2 žingsnyje), todėl KEYMAP kintamąjį turime nustatyti /etc/vconsole.conf failas (turite sukurti šį failą). Pavyzdžiui:

echo 'KEYMAP=es /etc/vconsole.conf KEYMAP=la-latin1

Tikrai jums įdomu:

"Ar visa tai nėra sukonfigūruota pagrindiniame Arch Linux konfigūracijos faile /etc/rc.conf?"

Trumpas atsakymas: ne daugiau! Priežastis: suvienodinkite initscriptus ir systemd konfigūracijas.

Dabar kiekviena konfigūracijos parinktis nustatoma atitinkamame faile. Atlikdami šiuos veiksmus įdiekite GRUB UEFI programą aplanke $ esp / EFI / grub, įdiekite modulius aplanke / boot / grub / x86_64-efi ir įkeliamą grubx64.efi šaknelę įdėkite į $ esp / EFI / grub_uefi.

Pirmiausia GRUB liepiame naudoti UEFI, nustatome įkrovos katalogą ir nustatome ID. įkrovos programa.

Keiskite $ esp naudodami savo efi skaidinį (paprastai / boot): Pastaba: Nors kai kuriems paskirstymams reikalingas / boot / efi arba / boot / EFI katalogas, Arch to nereikia. –Efi ​​katalogas ir –bootloader-id yra būdingi GRUB UEFI. –Efi ​​katalogas nurodo ESP prijungimo tašką.

Tai pakeičia nebenaudojamą šaknų katalogą. –Bootloader-id nurodo katalogo, naudojamo grubx64.efi failui išsaugoti, pavadinimą.

Galite pastebėti, kad komandoje nėra parinkties (pavyzdžiui: / dev / sda):

grub-install

Tiesą sakant, GRUB diegimo scenarijus ignoruos bet kurią pateiktą informaciją, nes UEFI įkrovos krautuvai visiškai nenaudoja skaidinio MBR ar įkrovos sektoriaus. Tik tiems, kurie turi uefi komandą tai naudoti

grub-install --target=x86_64-efi --efi-directory=$esp --bootloader-id=grub_uefi --recheck/sourcecode] Ahora, configuramos el bootloader, en este caso, GRUB: [sourcecode language="plain"]grub-install /dev/sda

Ir mes sukuriame failą grub.cfg su:

grub-mkconfig -o /boot/grub/grub.cfg

Jei reikia (nors dažniausiai taip nėra), redaguokite failą /etc/mkinitcpio.conf pagal savo poreikius. Taigi, mes sukuriame pradinį RAM diską naudodami:

mkinitcpio -p linux

Mes neturime pamiršti nustatyti pagrindinio vartotojo slaptažodį su:

passwd

Mes kuriame savo vartotoją atskirai nuo pagrindinio vartotojo ir suteikiame jam būtinus leidimus:

useradd -m -g users -G audio,lp,optical,storage,video,wheel,games,power,scanner -s /bin/bash USUARIO

Dabar mes galime palikti chroot aplinką:

exit

Mes išmontuojame anksčiau sumontuotas pertvaras / mnt su:

umount /mnt/{boot,home,}

Ir galiausiai, mes paleidžiame sistemą iš naujo:

reboot

Jei neištrynėte kompaktinio disko ar „pendrive“ diegimo laikmenos, vėl pamatysite pasveikinimo meniu, kuriame dabar turite pasirinkti antrąjį kito pasirinkimo variantą, nepamirškite jo pašalinti.